Rezidentai 2018 ///

Gediminas Žygus

Gediminas Žygus (1991, Lietuva / Olandija) kuria tarp muzikos, dokumentikos, konceptualaus meno ir performanso sričių. Kūrybinėje praktikoje jis remiasi garso tyrinėjimais, ekosofija, architektūra ir medijų teorijomis. Jį domina galios ir dizaino santykis, skatinantis kurti alternatyvias metafizinės ir fizinės architektūros genealogijas, atspindėti jų sąveikas ir poveikį visuomenei. Gediminas siekia kurti autonomiškas menines ekosistemas, kurios galiausiai nebepriklauso nuo jo paties. Praeityje domėjosi garsiniais simboliais ir ženklais, tyrinėjo garso ir galios semiotiką. Gedimino darbai buvo pristatyti „Barbican Centre“ (Jungtinė Karalystė), klube „Berghain“ (Vokietija), Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, „Haus der Kunst“ (Vokietija), „HEAD Geneva“ (Šveicarija), Pompidu centre (Prancūzija), „Sonic Acts“ (Olandija), „Studium Generale Rietveld“ (Olandija), „The Kitchen“ (JAV), „Unsound“ (Lenkija) ir Venecijos bienalėje (Italija). Kaip kuratorius jis prisidėjo organizuojant festivalį „Newman“ (Druskininkai, 2015) ir tyrimų projektą „Unthinkable Nomos“ (Vilnius, 2016).

Holly Childs

Holly Childs – australų rašytoja ir menininkė, besidominti naująja komunikacija. Ji parašė du romanus („Danklands“ ir „No Limit“), 2017 metais „Strelkos“ institute Maskvoje studijavo spekuliatyviąją žiniasklaidą, dizainą ir architektūrą „Naujojo normalumo“ magistrantūroje.

hollychilds.com

Andrius Arutiunian

Olandijoje gyvenančio garso menininko ir kompozitoriaus muzika tyrinėja sociokultūrinius istorijų aspektus, ypač jų garsines ir muzikines savybes. Kurdamas Andrius linkęs kvestionuoti garsinio identiteto ir aproprijavimo idėjas, neretai manipuliuoja ribomis tarp garso ir triukšmo. Andrius rašo ansambliams ir multimedijai, kuria garso instaliacijas ir audiovizualinius projektus, taip pat atlieka eksperimentinę elektroninę muziką. Jis aktyviai bendradarbiauja su įvairiais šiuolaikinės muzikos ir naujųjų medijų ansambliais: „Slagwerk Den Haag“, „Nadar“, „MAZE“, „Modelo62“, „Synaesthesis“ ir kitais. Pastaraisiais metais Andriaus kūriniai skambėjo renginyje „documenta14“ Kaselyje, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, festivaliuose „Melos-Ethos“ Bratislavoje, „MAZE“ Amsterdame ir „Rewire“Hagoje. Jo kompozicijas leidžia šiuolaikinės muzikos leidykla „Donemus“.

andriusarutiunian.com

Juan-Pablo Villegas

Juan-Pablo Villegas (1986, Meksika) kinas yra terpė, kurioje jis gali realizuoti savo kūrybinius interesus, susijusius su vaizdais ir garsu. Jo požiūriu, kūryba prasideda suvokus išorinius kūno stimulus ir tai, kas turi įtakos mūsų asmeninei ir kolektyvinei patirčiai. Juanas-Pablo pasitelkia įvairias priemones ir technologijas, kurios leidžia neįprastais būdais reflektuoti garsą ir vaizdą. Pastaraisiais metais jį domina jutiminio spektro išplėtimo galimybės, animistinės objektų būsenos ir psichosomatinių reiškinių formavimasis.

Ieva Kotryna Skirmantaitė

Ieva Kotryna Skirmantaitė (g. 1994 m.) yra videomenininkė, šiuo metu labiausiai besidominti teorinėmis ir praktinėmis alternatyvios dokumentikos formomis. Realių įvykių, kitų žmonių praktikų, diskusijų, garsų ir kasdienio gyvenimo nuotrupų gaudymas bei jungimas tarpusavyje jai yra būdas nutiesti įsivaizduojamą taką ir atverti nematomus jaudulius bei baimes. Ji taip pat tiria, kaip skirtingos skaitmeninio vaizdo techninės savybės veikia kaip vis kitos atminties sistemos ir reprezentuoja skirtingas dabartines politines bei ekonomines vertes.

Monika Lipšic

Meno tyrinėtojai ir kuratorei Monikai Lipšic (Lietuva) menas įdomus kaip kompleksiškas istorijos rašymo ir perrašymo įrankis. Ji gilinasi į metaforiškąjį mąstymą ir absurdiškumo vaizdavimo niuansus. Nuo 2012 iki 2016 metų su pertraukomis Monika dirbo kuratore Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Per pastaruosius kelerius metus ji organizavo ir kūrė performansus įvairiuose Europos miestuose: Romoje, Amsterdame, Liuvene (Belgija) ir kitur. Su architekte, tyrinėtoja ir kuratore Jurga Daubaraite įsteigė rezidenciją „Joy & Mirror“ keliaujantiems menininkams. Vilniaus ŠMC 2017 metais Monika kuravo menininkų kolektyvo „Slavs and Tartars“ projektą, o 2018 metų pradžioje Hiustone (JAV) – grupinę parodą „The Future is Certain; It’s the Past Which Is Unpredictable“. Neseniai ji buvo nominuota tarptautinės meno organizacijos „CEC Artslink“ apdovanojimui ir dalyvavo šiuolaikinio meno instituto „CCA Wattis“ surengtoje rezidentūroje San Franciske.

monikalipsic.com

Marianna Maruyama

Marianna Maruyama performansuose pagrindinės priemonės yra kūnas ir balsas. Pervertimas menininkei yra vienas iš pagrindinių kūrybos metodų. Po ilgo darbo periodo Japonijoje, 2012-ais metaisMarianna atvyko į Olandiją, o nuo 2016-ųjų gyvena ir dirba Hagoje. Menininkė dėsto Olandijos meno institute, o taip pat yra pakviesta Sedje Hémon fondo, kur atlieka meninį tyrimą. Marianna pristato savo performansus tiek šiuolaikinio meno, tiek muzikos kontekstuose. Mariannos darbai buvo pristatyti „Documenta 14“(Vokietija), „SMBA“(Olandijoja), „Manifesta 11“(Šveicarija) ir kt.

mariannamaruyama.com

Jokūbas Čižikas

Jokūbo Čižiko praktiką sudaro instaliacijos, vaizdo ir garso menas, performansai ir skulptūros. Savo darbais jis tyrinėja virš-jutiminius reiškinius, gamtos ir technologijos santykį ir lingvistines struktūras. Kūriniais bandomi išryškinti socio-politiniai ir ekonominiai procesai ir jų jungtys su nežmogiškais ir svetimais fenomenais. Naujausios parodos ir kūriniai rodyti: „Editorial“ (Lietuva), „MAXXXI nacionalinis muziejus“(Italija), „Whitechappel galerija“ (Didžioji Britanija), „Antano Mončio Muziejus“ (Lietuva), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka“(Lietuva), „Documenta 14“ (Vokietija), „A-DASH“ (Graikija).

Jokūbas Čižikas muzikinėje praktikoje dirba kaip eksperimentinės elektronikos prodiuseris, tyrinėjantis dinaminę šiuolaikinio ir ritualistinio garso sintezę. Kaip atlikėjas ir DJ yra grojęs įvairiose institucijose ir klubuose Olandijoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Lietuvoje. Garso dizaino srityje menininkas kuria garso takelius filmams, erdvinėms instaliacijoms ir kitiems formatams.

Rūta Vitkauskaitė

Rūta Vitkauskaitė (1984, Lietuva) - kompozitorė ir atlikėja. Baigusi klasikinę kompoziciją (daktaro studijas Londono Karališkojoje muzikos akademijoje ir magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), ji aktyviai dalyvauja eksperimentinės muzikos renginiuose (muzikos vizualizacijos, akustinių erdvių kūrimo, muzikos personalizavimo projektuose), organizuoja renginius (festivalį „Druskomanija“ (2006–2013), kūrybines sesijas „Procesas“ (2012–2017), kartu su švedu Martinu Q Larssonu – „Naujosios muzikos inkubatorių“ įvairiose Europos Sąjungos šalyse). Be to, ji koncertuoja kaip smuikininkė, pianistė, vokalistė ir elektroninės muzikos atlikėja.

Gyvendama Jungtinėje Karalystėje Rūta aktyviai domėjosi muzikos pedagogika, nuo 2013 metų veda kūrybines pamokas sutrikusio intelekto žmonėms. Pastaruoju metu gilinasi į muzikos personalizavimo problematiką (bendradarbiauja su „Spatial Opera Company“), įvairiose erdvėse pristato solinį performansą „Something Personal“, kartu su partneriais organizuoja kompozicijos kursus.

Viktorija Damerell

Viktorija Damerell - menininkė ir kuratorė šiuo metu gyvenanti Vilniuje. Į jos kūrybinių interesų erdvę patenka skulptūra, garsas ir tekstas. Savo kūryba ji bando atsakyti, ar įmanoma geismo autonomija, kai dominuojančios struktūros formuoja, simuliuoja ir banalizuoja mūsų patirtis. Pastaraisiais metais Viktorija įvairiuose šiuolaikinio meno renginiuose pristatė savo skulptūrines, garso ir vaizdo instaliacijas, o su Ona Juciūte kuravo kelias jauniausiąją Lietuvos menininkų kartą reprezentuojančias parodas.

Šiuo metu Viktorija įgyvendina audiovizualinės knygos projektą, remdamasi savo vis dar teberašomu kūriniu „Sinchronizuotojas“.

Villem Jahu

Taline gyvenantis menininkas kuria savotiškus peizažus, kuriuose dera vaizdas ir garsas. Didžioji jo kūrybos dalis pagrįsta laisvomis improvizacijomis pasitelkus elektroniką. Pastaruoju metu Villemas sudėtingus natūralių garsų darinius mėgina inkorporuoti į eksperimentiniais elektroniniais instrumentais kuriamus garsovaizdžius ir interaktyvias instaliacijas. 2014 metais Villemas su bendraminčiais subūrė menininkų komandą „Arrowgroup“. Taip pat jis dalyvauja performansus rengiančios grupės „Adhesion“ ir triukšmo ansamblio „Viru Realist“ veikloje.

Argo Vals

Estų gitaristas ir elektroninės muzikos kūrėjas Argo Vals komponuoti pradėjo vaikystėje, o įrašais ir garso eksperimentais susidomėjo 2006-aisiais. Po poros metų jis ėmėsi kurti ir atlikti elektroninę muziką gyvai. Pastaraisiais metais standartinį jo „įrankių“ rinkinį sudaro elektrinė gitara, perkusijos sistemos, loopingįranga ir efektų pedalai. Argo yra sukūręs muziką keliems teatro ir šokio projektams. Nagrinėjant jo kuriamų garsų architektūrą tinka tokios sąvokos: idm, ambient, math rockir nordic jazz. O norint bent apytikriai įsivaizduoti jo kuriamą muziką reikėtų kalbėti apie laisvę, žaismingumą, svajingumą, aiškumą ir, gal kiek netikėtai, nerimą.

Argo yra išleidęs du solinius albumus. Debiutinis darbas „Tsihcier“ pasirodė 2012 metais, o antrasis albumas „Nokturn“ – 2015-aisiais. Abu įrašai pretendavo į Estijos muzikos apdovanojimus kaip geriausi atitinkamų metų albumai (alternatyviosios ir nepriklausomos muzikos kategorijoje). Be to, 2016 metais tame pačiame konkurse Argo Vals buvo nominuotas kaip geriausias metų atlikėjas.

Per pastaruosius ketverius metus jis, kaip gyvos elektroninės muzikos atlikėjas, surengė trejas gastroles Europos šalyse ir Rusijoje. Šiuo metu Argo įrašinėja trečiąjį albumą, jis turėtų pasirodyti iki kitų metų vasaros pradžios. 2017 metų birželį pasaulį išvydo du jo singlai „To a Tireless Daydreamer“.

Nuo 2008 metų Argo yra Viljandžio gitarų trio narys, 2011 metais jis pradėjo groti Karlo Petti grupėje (buv. „Talamak“), tais pačiais metais subūrė ir savo vardo grupę.

Andrius Šiurys

Instrumentinės, elektroninės ir elektroakustinės muzikos kūrėjo Andriaus Šiurio muzikinė veikla prasidėjo nuo grojimo trimitu. Vėliau jis studijavo muzikos technologijas Kauno technologijos universitete ir kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jo specialybės dėstytojas buvo Rytis Mažulis. Studijų metais Andrius pradėjo rašyti instrumentinę muziką ir eksperimentuoti kaip elektroakustinės muzikos kūrėjas.

Parašė muzikos audiovizualiniams projektams, teatrui ir šokio spektakliams, dalyvauja Lietuvoje organizuojamuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose ir tarpdisciplininiuose meno projektuose.

2017 metais įkūrė elektroakustinės muzikos grupę „Delasferos“, tais pačiais metais tapo Elektroninės muzikos trio nariu.

Muziką Andrius kuria intuityviai, o idėjų semiasi iš grožinės literatūros, kino ir kitų meno sričių.

Vladimiras Tarasovas

Vladimiras Tarasovas gimė Archangelske (Rusija), o nuo 1968 metų gyvena ir dirba Vilniuje. Daugelį metų bendradarbiavo su simfoniniais, kameriniais ir džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV. Nuo 1971 iki 1986 metų su Viačeslavu Ganelinu ir Vladimiru Čekasinu grojo anuomet plačiai pagarsėjusiame šiuolaikinio džiazo trio. Su šiuo trio ir daugeliu kitų menininkų bei orkestrų išleido daugiau kaip 100 įrašų.

Kompozicija – dar viena svarbi V. Tarasovo kūrybinės veiklos sritis. Jis rašo simfoninius kūrinius, muziką filmams ir spektakliams („Black Square“, 1987; „En quete d’une fin heureuse“, 1991; „Der Trommler“, 1994; „The Flies“, 1995; „Le temps du repli“, 1998; „Persian“, 2003; „Even If You Return, Ulysses“, 2004; „The Last Landscape“, 2004 ir kt.).

Kaip vaizduojamųjų menų atstovas jis yra dalyvavęs daugelyje asmeninių ir grupinių parodų: Diuseldorfe, Venecijoje, Čikagoje, Paryžiuje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Saragosoje, Majamyje ir kitur.

2016 metais V. Tarasovas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Michael Bruckner

Michael Bruckner - austrų gitaristas, kompozitorius ir garso menininkas gyvenantis netoli Vienos. Savo projektuose jis atlieka originalius savo kūrinius, improvizacijas, eksperimentuoja su liaudies muzika, originaliai interpretavuoja klasikines dainas, kūria garso objektus, naudoja didelio formato nuotraukas. Gamta jam yra esminis kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Savo meninėje praktikoje jis kūria muziką tyrinėdamas vabzdžius, pastaruoju metu Michaelį domina miškai, medžiai ir kiti augalai bei komunikacija su jais.

Kai kurie įgyvendinti projektai: „Attosphere“ (R. Schumanno dainos), „Niftys“ (Nu-Klezmer), „makroPHONIA“ (bendras Austrijos ir Pakistano projektas), „Maja Osojnik Band“ (slovėnų liaudies muzikos ir improvizacijų eksperimentas), „Exit Eden“ kartu su Philu Mintonu (pagal Williamo Blake’o „Nekaltybės giesmes“), „Erdkobold Erni“ (muzikinis spektaklis vaikams), „Klangvorhang/WERK 5“ (garso instaliacijos).

Daniel Lercher

Atlikėjas, kompozitorius ir garso menininkas Daniel Lercher (1983, Austrija) vaikystę praleido Austrijos provincijoje, o šiuo metu gyvena sostinėje Vienoje. Baigė kompiuterinės muzikos ir elektroninių medijų kursą Vienos kompozicijos ir elektroakustikos institute. Kūryboje daugiausia dėmesio skiria elektroakustinėms kompozicijoms, improvizacijoms, gyvai atliekamai elektroninei muzikai. Be to, domisi fotografija, instaliacijomis, šokiu ir muzika filmams. Danielis yra dalyvavęs maždaug trijuose šimtuose koncertų, instaliacijų ir rezidencijų keturiuose žemynuose. Jis bendradarbiauja su daugybe muzikantų ir įvairių sričių menininkų iš viso pasaulio. Vienas ir su kitais atlikėjais yra įrašęs daugiau kaip 20 albumų.

Kai kurie įgyvendinti projektai: „Attosphere“ (R. Schumanno dainos), „Niftys“ (Nu-Klezmer), „makroPHONIA“ (bendras Austrijos ir Pakistano projektas), „Maja Osojnik Band“ (slovėnų liaudies muzikos ir improvizacijų eksperimentas), „Exit Eden“ kartu su Philu Mintonu (pagal Williamo Blake’o „Nekaltybės giesmes“), „Erdkobold Erni“ (muzikinis spektaklis vaikams), „Klangvorhang/WERK 5“ (garso instaliacijos).

Ivan Cheng

Klarnetininkas, meno projektų kuratorius ir rašytojas Ivanas Chengas pastaruoju metu rengia tekstų skaitymo performansus, kurie jau vyko Sidnėjuje, Londone, Vilniuje, Amsterdame, Tokijuje, Berlyne ir Niujorke. Australijoje gyvenantis menininkas studijavo Sidnėjaus konservatorijoje ir Karališkojoje muzikos akademijoje Londone. Pernai Sandbergo institute Amsterdame jis baigė menų kritikos studijas ir inicijavo erdvę meno projektams bologna.cc.

Marcus Whale

Sidnėjuje gyvenantis muzikos, performansų ir tekstų kūrėjas tyrinėja sunkiai apčiuopiamas troškimų ir religijos sankirtas, kuriose vaidenasi ir kartais ima ryškėti tam tikros nuorodos į poetinę atmintį. Jo naujausi performansai („Praise!“ kartu su Eugene’u Choi ir „Lucifer“ kartu su Athena Thebus) buvo pristatyti festivaliuose „Performance Space“, „Sugar Mountain“, „Underbelly“ ir „Art Month Sydney“. Jis atliko ir kūrė muziką Agatha’os Gothe-Snape, Ivano Chengo, Martino del Amo, ir Jesso Olivieri projektams.

Marcusas yra ansamblių  „Collarbones“ ir BV narys. Jo įrašuose vokalą supa savitas elektroninių garsų pasaulis. Kamerinė muzika buvo atliekama Australijoje ir kitose šalyse, ją grojo „Ensemble Offspring“, „The Song Company“, „Synergy Percussion“ ir kiti ansambliai. Claire Edwardsas ir Zubinas Kanga išleido solinius menininko albumus.

Julia Reidy

Julia Reidy šiuo metu gyvenana Berlyne,  jos kompozicijas akustinei ir elektrinei gitaroms, kamerinę muziką ir elektroakustinius eksperimentus galima vadinti savotiška temų navigacija nestabiliose harmonijų ir ritmikos teritorijose. Ji kuria ir koncertuoja įvairiose šalyse, kaip solistė, o taip pat su ansambliais  „Spoiler“, „Tennis of All Kinds“ , „Dazey Arujo“ ir „Splitter Orchestra“.

Edgars Rubenis

Šis latviškosios elektroninės muzikos atstovas koncertuodamas ir kurdamas muziką visų pirma remiasi improvizacija, nors dažną kartą ji būna iš anksto apgalvota. Sekdamas minimalizmo tradicijomis muzikoje ir vizualiuosiuose menuose (La Monte Young, Eliane Radigue, Eleh, Kazimiras Malevičius, Mark Rothko, Ad Reinhardt), jis kuria ilgos trukmės opusus, mėgindamas tyrinėti tuštumos, vidinio ir išorinio „apsinulinimo“ bei savosios esybės praradimo sampratas.

E. Rubenis dažnai pasitelkia redukuotas ir abstrahuotas drone ir ambient muzikos koncepcijas, siekdamas sukurti tokias situacijas, kuriose įmanu patirti laiko matavimo ir asmeninės erdvės sąvokų pokyčius. Šiuo atveju abstrakciją ir redukciją derėtų laikyti ne vien estetinėmis preferencijomis, nes jos atlieka konkrečią funkciją – tampa „erdvę kuriančiomis“ ir „laiką transformuojančiomis“ jėgomis.

Solinę karjerą E. Rubenis sėkmingai derina su muzikavimu eksperimentinio roko grupėje „Mona De Bo“, kurią 2005 metais įkūrė su būgnininku Edgarsu Eihmaniu. „Mona De Bo“ ne kartą buvo vadinta įdomiausia ir drąsiausia šio amžiaus roko grupe Baltijos šalyse. Ji yra išleidusi penkis albumus, o E. Rubenis, kaip kompozitorius ir gitaristas, aktyviai dalyvavo visų jų kūrime ir įrašuose. „Mona De Bo“ ne kartą koncertavo Baltijos šalyse, Europoje, Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose. Grupės muziką transliavo BBC radijas, recenzijas apie „Mona De Bo“ publikavo „The Wire“ ir „The Quietus“.

E. Rubenis yra įrašęs ir vieną solinį albumą. Jį 2014 metais išleido ta pati Latvijos įrašų studija, kurios savininkai organizuoja žinomą eksperimentinės muzikos festivalį „Skaņu meža ieraksti“.

Nuo 2012 metų kūrėjas gyvena Olandijoje. Sonologijos institute Hagoje jis studijuoja elektroninę muziką ir kompoziciją.

www.edgarsrubenis.lv

Johannes Bergmark

Šį Švedijoje gimusį ir augusį muzikantą labiausiai domina muzikiniai performansai ir muzikos objektų teatras. Jis – puikus improvizatorius, savo rankomis meistraujantis eksperimentinius muzikos instrumentus; jis – rašytojas ir kompozitorius, kuriantis elektroakustinę muziką ir teksto-garso projektus. 1996 metais, baigęs pianinų ir fortepijonų gamybos studijas, jis pasirinko keliaujančio laisvo muzikanto karjerą ir kol kas lieka ištikimas šiai gyvenimiškajai koncepcijai.

Johannes Bergmark skaito paskaitas ir dalyvauja mokymo projektuose, nagrinėjančiuose netradicinės akustikos problemas. Gimtojoje Švedijoje pastaruoju metu jam tenka dažnai važinėti iš Geteborgo į Stokholmą ir atgal, nes Geteborge jis studijuoja Muzikos ir teatro akademijoje, o sostinėje aktyviai dalyvauja net trijų organizacijų veikloje: „Fylkingen“ (radikalaus ir eksperimentinio meno centras), „Elektronmusikstudion“ ir „Surrealistgruppen“.

bergmark.org

Burkhard Beins

Žemutinėje Saksonijoje 1964 metais gimęs menininkas nuo 1995-ųjų gyvena Berlyne. Šis eksperimentinės muzikos kūrėjas ir atlikėjas perkusijos instrumentus derina su tam tikrais garso objektais. Jis yra sukūręs kelias garso instaliacijas, kūrybai naudoja elektroninius ir analoginius sintezatorius.

Jis yra daugelio grupių ir kitokių meno bei muzikos kolektyvų narys: „Polwechsel“, „Activity Center“, „The Sealed Knot“, „Perlonex“, „Sawt Out“, „Sowari Trio“, „Splitter Orchestra“. Jam yra tekę bendradarbiauti su daugeliu žinomų kompozitorių ir muzikantų: Svenu-Åke Johanssonu, Andrea Neumannu, Keith Rowe, Chrisu Abrahamsu, Axeliu Dörneriu, Johnu Tilbury ir Charlemagne Palestine.

Per tris pastaruosius dešimtmečius jis yra koncertavęs daugybėje prestižinių festivalių ir garsių scenų Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Azijoje: „LMC Festival“ Londone, „Int. Ferienkurse“ Darmštate, „Musiktage“ Donauešingene, „Musique Action“ Nansi, „Choppa Festival“ Singapūre, „Cave 12“ Ženevoje, „The NOW now“ Sidnėjuje, „ZKM“ Karlsrūhėje, „Kaleidophon“ Ulrichsberge, „Kid Ailack Music Hall“ Tokijuje, „Gaudeamus Festival“ Amsterdame, „Liquid Architecture“ Australioje, „Meteo“ Miulūze, „Taktlos“ Ciuriche, „Berghain“ Berlyne, „Konfrontationen“ Nikelsdorfe, „Serralves“ Porto, „Wien Modern“ Vienoje, „MoMA“ Niujorke, „New Music Festival“ Hanojuje, „Irtijal“ Beirute ir „Maerzmusik“ Berlyne.

2009­–2017 metais Burkhardas Beinsas reziduojančio menininko teisėmis buvo kviečiamas į „Künstlerhäuser Worpswede“, „EMS Stockholm“, „Muong Studios“, „Hoa Binh“ (Vietnamas) ir Roberto Rauschenbergo fondo (Florida) organizuotus renginius.

Jis yra sukūręs grafinio natų užrašymo sistemą „Adapt/Oppose“ ir visiems besidomintiems reguliariai organizuoja pažintinius seminarus. Kaip muzikos teoretikas, jis yra paskelbęs kelis straipsnius, buvo vienas iš knygos „Echtzeitmusik Berlin: Self-Defining a Scene“ redaktorių. Be to, jis kuravo procesą, kurio metu buvo parengtos trys kompaktinės plokštelės, įamžinusios „Echtzeitmusik“ scenose skambėjusius kūrinius.

Jis yra įrašęs daugiau kaip 50 kompaktinių plokštelių ir vinilų. Juos išleido „Zarek“, „Erstwhile“, „Hat Hut“, „Potlatch“, „Absinth“, „God Records“, „Herbal“, „Mikroton“ ir „Confront“.

burkhardbeins.de

Thanos Chrysakis

Thanos Chrysakis (g. 1971) – graikų kompozitorius, atlikėjas, prodiuseris ir garso menininkas. Jis gimė Atėnuose, 1998–2014 metais gyveno Jungtinėje Karalystėje, o 2015-aisiais persikėlė į Baltarusiją.

Jis yra įrašęs kelis albumus ir buvo kviečiamas į įvairiausius festivalius bei koncertines erdves daugybėje valstybių: „CYNETart Festival“ ir „Festspielhaus Hellerau“ (abu Dresdene), „TU“ Berlyne, „Artus Contemporary Arts Studio“ Budapešte, „CRUCE“ galeriją Madride, „Fylkingen“ Stokholme, „Relative (Cross) Hearings Festival“ Budapešte, „Festival Futura“ Drome (Prancūzija), „FACT Centre“ Liverpulyje, „Association Ryoanji“ Prancūzijoje, „Centre for Advanced Musical Studies“ Hanoveryje (Naujojo Hempšyro valstija, JAV), „IBeam“ Niujorke, „UC“ San Diege, „Berner Münster“ Berne, „Splendor“ Amsterdame, „Logos Foundation“ Gente, „Palacio de Bellas Artes“ Meksike, „Műcsarnok Kunsthalle“ Budapešte, „Spektrum“ Berlyne, „Susikirtimai X“ Vilniuje, „Festival del Bosque Germinal“ Meksike, Rytinę bažnyčią Amsterdame, „Klang!“ Monpelje, „Centre for New Music“ San Franciske, Vesteroso dailės muziejų Švedijoje, „Störung Festival“ Barselonoje. Jis dalyvavo „BMIC Cutting Edge“ koncertų cikle Londono „The Warehouse“.

Jo sukurtą muziką ne kartą transliavo Jungtinės Karalystės, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Airijos, Serbijos, Švedijos ir kitų šalių radijo stotys.

2005 metais Burže (Prancūzija) vykusiame 32-ajameTarptautiniame muzikos, garso meno ir elektroakustikos konkurse jo kūrinys buvo atrinktas į pagrindinę programą, o 2006 metais 7-ajame Tarptautiniame elektroakustinių kompozicijų konkurse „Musica viva“ Lisabonoje jo opusas buvo išskirtas kaip vienas įdomiausių.